Vynas senovės istorijoje

Nojus geria vyną

Legenda byloja, kad vynas pirmą kartą buvo gertas prie Ararato kalno, kur po Pasaulinio tvano Nojus įsiveisė vynuogyną ir pasigamino vyną. Tiesą sakant vėliau Nojus vyno padaugino ir pasigėrė, o prisigėręs gulėjo nuogas savo palapinėje. Pro kaip tyčia šalį ėjo Nojaus sūnus Chamas ir pamatė gulintį nuogą tėvą. Pamatyti savo tėvus nuogus tais laikais buvo didžiulė nuodėmė, todėl išsiblaivęs ir sužinojęs apie savo sūnaus Chamo poelgį Nojus prakeikė savo sūnų ir pasmerkė jį amžinai vergauti savo broliams. Taip Chamas užsitarnavo prastą reputaciją pasaulio mitologijoje... 

Na, o vynas ir toliau buvo gaminamas. Yra žinoma, kad jau prieš 9 tūkstančius metų Kiniečiai gamino gėrimą fermentuodami ryžius, Irano teritorijoje vyno gamyba buvo vykdoma maždaug prieš 7-8 tūkstančius metų. Su vyno gamyba susijusių scenų aptinkama ir senovės Egipte, tačiau labiausiai panašų į šiuolaikinį vyną pradėjo gaminti senovės graikai ir romėnai. 

Vynininkystė senovės Graikijoje

Vyno gamybos technologijos ypač greitai buvo pradėtos tobulinti senovės Romoje. Čia vyno transportavimui jau buvo pradėtos naudoti medinės vyno statinės, o saugojant vyną nuo sąlyčio su oru, vynas būdavo supilamas į molines amforas. Amforų užkimšimui buvo naudojami kaiščiai ir vaškas. Užantspauduoti molinėse amforose ir užkasti šaltoje žemėje romėniški vynai išbūdavo po 15-20 metų. Romėnai visoje savo imperijoje plėtojo vynininkystę ir iškirstus miškus iškarto užsodindavo vynuogynais. Dalis senovinių vynuogynų yra išlikę ir iki mūsų dienų. 

Viduramžių Europoje vyno gamyba ir vyno gamybos tobulinimu užsiimė bažnyčia. Didžioji dalis vynuogynų priklausė vienuolynams ir vienuolių ordinams. Vienuoliai didelį dėmesį teikė vyno kokybei, nuolat tobulino vyno gamybos metodus bei ieškojo geriausių vietų vynmedžių auginimui. Viduramžiais vynas buvo labai plačiai vartojamas dėl prastų sanitarinių sąlygų miestuose. Miestų gyventojai bijojo įvairių užkrečiamų ligų, todėl vengdavo gerti vandenį, o alus greitai sugesdavo. 

Viduramžiais senovės romėnų žinios apie vyno brandinimą buvo užmirštos, todėl vynas buvo laikomas neuždarytose statinėse ir greitai rūgdavo. 17 amžiuje ištobulinus stiklo gamybą, stiklinis vyno butelis tapo daug tvirtesnis ir įgavo jau mums pažįstamą vyno butelio formą. Išradus kamštį ir kamščiatraukį buvo pastebėta, kad butelį galima naudoti ne tik patiekti vyną ant stalo, bet ir vyno laikymui. 

Vyno gamybos technologijos tobulinamos iki šiol, tačiau esminiai vyno gamybos principai, kurie buvo suformuoti 17-18 amžiuose išliko tie patys.