Vyno gamyba pavasarį

Atėjo pavasaris. O pavasaris tai gėlių ir žiedlapių vyno gaminimo metas. Atbundant gamtai pradedami rinkti augalai iš kurių bus gaminamas pavasarinis vynas. Iš gėlių žiedlapių gaminamas lengvas, silpnas ir subtilaus gėlių aromato vynas. Gaminant gėlių vyną į vyną būtinai reikia dėti tanino ir maistingųjų medžiagų vyno mielėms, kadangi gėlių žieduose šių labai svarbių medžiagų nėra.
Kalbant apie pavasarį gaminamą vyną, žinoma pirmiausiai galvojama apie pienių vyno gamybą. Pienių vynas laikomas vienu iš įdomiausiu ir originaliausiu gėlių vynų, tačiau baigiantis pavasariui galima pasigaminti ir gudobelių žiedų vyno.
Renkant žiedus vyno gamybai labai svarbu atsiminti, kad negalima rinkti žiedų nuo augalų esančių arti kelio, kadangi tokie augalai gali būti užteršti.

Vynas investuotuojams

Šį kartą noriu apžvelgti vieną iš netradicinių vyno panaudojimo būdų - investavimą į vyną. Gali būti, kad investavimu į vyną nesidominčiam žmogui, toks vyno panaudojimo būdas kels šypseną, tačiau įsigilinus į visas subtilybes, investicija į vyną gali būti pelningesnė už tradicines investavimo priemones. Taigi vynas gali tapti ir labai sėkminga investicija. 

Tinkamai investavus į vyną galima tikėtis aukštos investicijų grąžos. Vidutiniškai vyno vertė per vienerius metus išauga apie 15 procentų. Užsienyje į vyną investuojama jau ganėtinai senai, o paskutiniu metu į vyną investuojantys žmonės gauna didelį plena. Kiekvienais metais geriausis ir garsiausi vyno gamintojai į rinką išleidžia labia ribotą kiekį savo vyno. Kadangi vėliau papildomai pagaminti to pačio vyno jau nėra galimybių, kiekvienas naujai atkimštas vyno butelis kelia likusiųjų vertę. 

Toli gražu ne kiekvienas vynas tinka investavimui. Norint, kad investicija būtų sėkminga ir atsipirktu, vynas turi būti aukščiausios kokybės, vynas turi būti įvertintas vyno žinovų bei būti ribotos pasiūlos. Pradedančiajam investuotojui į vyną reikėtų stengtis rinktis garsiausias ir žinomiausias vyno rūšis, kadangi būtent jos turi didžiausią paklausą. Vyno ekspertų nuomone tinkamiausias regionas, į kurio vynus turėtų pradėti žvalgytis pradedantis investuotojas yra Bordo regionas Prancūzijoje. Bordo regiono vynas laikomas saugiausia investicija, kadangi net prastais metais Bordo regiono vyno paklausa išlieka didelė. 

Vynas yra ilgalaikė investicija, todėl rekomenduojamas investicinis laikotarpis yra ne mažiau kaip 5 metai. Aukštos kokybės vyno vertė bent 10 metų nuo vyno išpilstymo į butelius nuolat auga. Vyno vertės kilimas paspartėja tuomet, kai vynas jau būna subrendęs. Taip pat reikia žinoti, kad vynas nėra greitai parduodama prekė, todėl net tuo atveju kai vyno kainos krenta, parduoti turimą vyną gali būti nelengva.

Vynas ir vyno rūšys

Vynas tai alkoholinis gėrimas, gaminamas iš fermentuotų vynuogių sulčių. Vynas paprastai yra skirstomas į baltą vyną, raudoną vyną, putojantį vyną, spirituotą ir desertinį vyną. Pagal tai iš kokių vynuogių pagamintas, vynas skirstomas į kupažinius vynus – tai vynas kuris yra gaminamas maišant įvairių rūšių vynuoges, ir rūšinius vynus – tai vynas kuris yra gaminamas iš vienos rūšies vynuogių.

Baltas vynas

Baltas vynas gaminamas fermentuojant iš baltų arba iš raudonų vynuogių išspaustas sultis, tačiau raudonas vynas gaminamas šiek tiek kitaip. Raudono vyno fermentacija vykdoma iš vynuogių sulčių kartu su vynuogių odelėmis, o ne tik iš grynų sulčių, kaip būna gaminant baltą vyną. Raudono vyno spalva priklauso nuo to, kiek odelių būna paliekama fermentacijos laikotarpiu.
Žinomiausias putojantis vynas yra Šampanas. Šampano pavadinimas yra kilęs nuo Šampanės provincijos Prancūzijoje. Šis vynas buvo pagamintas 1679 metais vienuolio Domo Perinjono. Šio vienuolio garbei vadinama viena iš prancūziško šampano rūšių. Pagal sausumą Šampanai skirstomi į sausiausią (brutas), sausą, pusiau sausą, pusiau saldų ir saldų.
Spirituotas vynas gaminamas maišant vyną su alkoholiu vyno fermentacijai dar nepasibaigus arba iš karto fermentacijos. Pavyzdžiui į cheresą alkoholis dedamas tada, kai gėrimas būna pilnai išrūgęs, todėl vynas lieka sausas, o į portą alkoholis pripilamas tuomet kai gėrimas būna tik pusiau išrūgęs, todėl vynas lieka saldus, kadangi įpilus alkoholio vyno rūgimas sustoja visam cukrui nevirtus alkoholiu.
Desertiniu vynu vadinamas vynas, kurio viename litre yra 20 - 100 gramų cukraus kiekis. Skirtingos alkoholio ir cukraus proporcijos bei įvairios gamybos technologijos, lemia didžiulę desertinių vynų įvairovę. Desertinis vynas skirstomas į spirituotą desertinį vyną bei natūralų desertinį vyną. Natūralus desertinis vynas nestiprinamas alkoholiu. Šiame vyne fermentacija vyksta tol kol susiskaldo visas cukrus. Norint pagaminti natūralų desertinį vyną, gamyboje naudojamos vynuogės kuriose yra mažai vandens ir labai daug cukraus.

Vynas senovės istorijoje

Nojus geria vyną

Legenda byloja, kad vynas pirmą kartą buvo gertas prie Ararato kalno, kur po Pasaulinio tvano Nojus įsiveisė vynuogyną ir pasigamino vyną. Tiesą sakant vėliau Nojus vyno padaugino ir pasigėrė, o prisigėręs gulėjo nuogas savo palapinėje. Pro kaip tyčia šalį ėjo Nojaus sūnus Chamas ir pamatė gulintį nuogą tėvą. Pamatyti savo tėvus nuogus tais laikais buvo didžiulė nuodėmė, todėl išsiblaivęs ir sužinojęs apie savo sūnaus Chamo poelgį Nojus prakeikė savo sūnų ir pasmerkė jį amžinai vergauti savo broliams. Taip Chamas užsitarnavo prastą reputaciją pasaulio mitologijoje... 

Na, o vynas ir toliau buvo gaminamas. Yra žinoma, kad jau prieš 9 tūkstančius metų Kiniečiai gamino gėrimą fermentuodami ryžius, Irano teritorijoje vyno gamyba buvo vykdoma maždaug prieš 7-8 tūkstančius metų. Su vyno gamyba susijusių scenų aptinkama ir senovės Egipte, tačiau labiausiai panašų į šiuolaikinį vyną pradėjo gaminti senovės graikai ir romėnai. 

Vynininkystė senovės Graikijoje

Vyno gamybos technologijos ypač greitai buvo pradėtos tobulinti senovės Romoje. Čia vyno transportavimui jau buvo pradėtos naudoti medinės vyno statinės, o saugojant vyną nuo sąlyčio su oru, vynas būdavo supilamas į molines amforas. Amforų užkimšimui buvo naudojami kaiščiai ir vaškas. Užantspauduoti molinėse amforose ir užkasti šaltoje žemėje romėniški vynai išbūdavo po 15-20 metų. Romėnai visoje savo imperijoje plėtojo vynininkystę ir iškirstus miškus iškarto užsodindavo vynuogynais. Dalis senovinių vynuogynų yra išlikę ir iki mūsų dienų. 

Viduramžių Europoje vyno gamyba ir vyno gamybos tobulinimu užsiimė bažnyčia. Didžioji dalis vynuogynų priklausė vienuolynams ir vienuolių ordinams. Vienuoliai didelį dėmesį teikė vyno kokybei, nuolat tobulino vyno gamybos metodus bei ieškojo geriausių vietų vynmedžių auginimui. Viduramžiais vynas buvo labai plačiai vartojamas dėl prastų sanitarinių sąlygų miestuose. Miestų gyventojai bijojo įvairių užkrečiamų ligų, todėl vengdavo gerti vandenį, o alus greitai sugesdavo. 

Viduramžiais senovės romėnų žinios apie vyno brandinimą buvo užmirštos, todėl vynas buvo laikomas neuždarytose statinėse ir greitai rūgdavo. 17 amžiuje ištobulinus stiklo gamybą, stiklinis vyno butelis tapo daug tvirtesnis ir įgavo jau mums pažįstamą vyno butelio formą. Išradus kamštį ir kamščiatraukį buvo pastebėta, kad butelį galima naudoti ne tik patiekti vyną ant stalo, bet ir vyno laikymui. 

Vyno gamybos technologijos tobulinamos iki šiol, tačiau esminiai vyno gamybos principai, kurie buvo suformuoti 17-18 amžiuose išliko tie patys.